… Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai ir užsienio lietuviai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais…
VDA DĖSTYTOJŲ IR STUDENTŲ TEKSTILĖS PARODA
„ETNO NAUJAI“
Vilniaus dailės akademijos Kauno, Telšių ir Vilniaus fakultetų Tekstilės ir Kostiumo dizaino katedrų dėstytojų ir studentų darbų paroda „Etno naujai“ dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui ir pernai minėtiems Tautinio kostiumo metams, akcentuojant istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo svarbą. Parodoje eksponuojami kūriniai, kuriuose šiuolaikiškai interpretuojami tautinio identiteto vaizdiniai. Etnografinių regionų drabužiai, audinių spalvos ir raštai Lietuvos menininkams visada buvo svarbus kūrybos atspirties taškas. Tapytojo, nacionalinio išsivadavimo sąjūdžio dalyvio Antano Žmuidzinavičiaus lyriškose, romantinėse drobėse juntama gimtosios Dzūkijos dvasia ir dzūkų drabužiui būdinga subtilių spalvų, raštų dermė. Profesionaliosios tautinės dailės mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio tapybos stilius, anot paties autoriaus siekė „atitikti tautos ir epochos reikalavimus“, jo darbai pasižymi Auštaitijos krašto audiniams būdinga muzikalia ritmine struktūra, subtiliai niuansuotu prislopintu koloritu. Lietuvių modernistų grupės „Ars“ įkūrėjo Antano Gudaičio tapybos koloristinis pagrindas – lietuviškų audinių spalvinė gama. Tapytojo, tekstilininko Antano Tamošaičio kūryba tiesiogiai siejama su liaudies meno studijomis ir interpretacija. Tekstilininko Juozo Balčikonio lyriški, muzikalūs gobelenai pasižymi tautiniams raštams būdingu ritmu, o jo kolegos Vlado Daujoto darbai išsiskiria žemaitiškų audinių koloritu. Etnografinio drabužio tematiką savo kūriniuose plėtojo ir kiti XX a. 7-ojo, 8-ojo dešimtmečio tekstilininkai: Marija Rinkevičiūtė Žilevičienė, Genorata Razmienė, Regina Sipavičiūtė, Marija Straigytė Žuklienė, Ramutė Jasudytė, Sigita Baltakienė ir kt. Šie menininkai, kurdami savo individualų stilių, rėmėsi tautiniu paveldu – lietuvių liaudies audinių spalvine gama, ritmu, raštuose glūdinčiomis prasmėmis ir simboliais.
Paroda „Etno naujai“ skatina permąstyti etninės kultūros vaidmenį šiuolaikinės Europos kultūros kontekstuose, akcentuojant Lietuvos kultūros pokyčius. Akivaizdu, kad etninės kultūros raiška moderniaisiais laikais yra problemiška, jai galioja bendrieji kultūros raidos, gyvavimo ir nykimo dėsningumai. Parodoje dalyvaujančių menininkų darbuose greta šiuolaikinių konceptualių idėjų, demonstruojami etninės kultūros išlikimo pavidalai, leidžiantys daryti prielaidą apie galimas etnokultūros gyvavimo formas šiandien ir ateityje.
Parodoje eksponuojami Laimos Oržekauskienės, Žydrutės Ridulytės, Eglės Gandos Bogdanienės, Jolantos Vazalinskienės, Severijos Inčirauskaitės Kriaunevičienės, Luko Tamošiūno, Severijos Teresės Žukauskytės, Virginijos Degenienės, Zitos Inčirauskienės, Žydrūnės Kriūkaitės Juciuvienės, Dovilės Gudačiauskaitės, Danguolės Brogienės, Diletos Deikės, Jelenos Škulienės darbai.
Parodos plakatą sukūrė Vladas Oržekauskas.
Parodos kuratorė Eglė Ganda Bogdaniene.
Parodos atidarymas vasario 13 d. 16 val.
Paroda veiks iki kovo mėn. 9 d.
