Šiaudiniai dirbiniai nuo seno buvo naudojami ne tik praktiškiems daiktams, bet ir namų puošimui. Kiekvienais metais galerijoje mokome pasigaminti papuošalų eglutei: reketukų, žvaigždučių, paukščiukų, sodų.
Antanas Tamošaitis (1906-2005) prisiminimuose rašo: „Per Kalėdas vienas kitas sodietis parengdavo eglutę. Pamenu, kai tėvas nusivežė žiemos metu į mišką malkų parsivežti, tai aš panorėjau nusipjauti ir eglutę – tėvas sudraudė, kad miškas yra šventas, jauną eglutę negalima kirsti pramogai.“ (apie 1990 m. Kanada)
Sausi šiaudai karpomi lūžinėja, todėl prieš karpymą pamerkiami į vandenį. Išmirkusius šiaudus aštriomis žirklėmis karpome: iš tvirtesnio šiaudo atkerpame reikiamo ilgio matuoklį ir pagal jį sukarpome šiaudus. Vienam darbeliui parenkame vienodo storio šiaudus, nes plonesnis gali pasislėpti storesniame. Sukarpytus šiaudelius išdžioviname ir galiukus pamirkome PVA klijuose. Išdžiūvus klijams galima verti šiaudinukus. Veriame ilga plona metaline arba iš žolės stiebo padaryta adata.
Paukščiukus gaminame iš mirkytų šlapių šiaudų. Pirmiausia surišame neporinį skaičių perskeltų šiaudų, išpiname kūnelį ir likusius galus surišame ir formuojame uodegą. Šoniniai šiaudų galai skirti formuoti sparnus. Per ilgi galai nukerpami. Iš siūlo padaroma kilputė kabinimui.