Anastazija Tamošaitienė (1910-1991) audė gobelenus, juostas ir liaudiško stiliaus audinius tautiniams drabužiams, tapė, kūrė grafiką. Jos talentas atsiskleidė po Antrojo pasaulinio karo, jau emigracijoje.
1944 m. Anastazija Tamošaitienė išvyko į Salzburgą mokytis audimo Valstybinėje amatų mokykloje. 1945-1946 m. ji dėstė privačioje Tamošaičių dailės studijoje Glasenbache (Austrija), o 1948 m. buvo pakviesta dirbti audimo lektore Vytauto Kazimiero Jonyno įsteigtoje Dailės ir amatų mokykloje Freiburge.
Mokykla buvo įsikūrusi kiek atokiau nuo gražaus Vokietijos miestelio, garsėjusio senu universitetu, gotikine katedra su viduramžių vitražais ir Hanso Holbeino Vyresniojo bei Hanso Baldungo Grieno altoriniais paveikslais. Pirmą kartą Lietuvos meninikams Vakarų modernusis menas buvo čia pat. Freiburge veikė prancūzų dailės muziejus, kuriame buvo galima išvysti A. Matisso, P. Sezano, P. Pikaso ir kitų postimpresionistų bei fovistų kūrybą. Augustiner muziejuje buvo saugomas vėlyvųjų viduramžių gobelenų rinkinys iš Adelhauseno vienuolyno.
1948 m. lietuvių išeivių parodoje Hanau (Vakarų Vokietija) A. Tamošaitienė eksponavo rištinį kilimą „Lietuvių tautiniai šokiai“ (1946) ir šis kilimas pelnė garbės apdovanojimą.
1948 m. Tamošaičiai atvyko į Kanadą, iš pradžių į Monrealį, vėliau įsikūrė netoli Kingstono, prie Šv. Lauryno upės, greta kurortinės Tūkstančio salų vietovės. Gyveno toli nuo miesto šurmulio, gamtos apsuptyje.
A. Tamošaitienės kūryba persmelkta lietuviškos dvasios. Menininkė liko ištikima Lietuvos tematikai – paliktos tėvynės mitams, legendoms, pasakoms, gamtai. Jos kūryba ir veikla paliko neištrinamą pėdsaką Lietuvos kultūroje ir daug prisidėjo, kad liktų išsaugotas tautiškumas išeivijoje
Eksponuojami A. Tamošaitienės 1945-1983 m. darbai.
Parodą galima lankyti nuo 2022 sausio mėn. 5 d. iki vasario 26 d.
