Parodos atidarymas 2018 m. birželio 7 d. 17 val.
Paroda veiks iki birželio 30 d.
Gimė 1939 Kaune.
1944 su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1949 atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje.
1961 baigė Ilinojaus universitetą, kur įgijo meno bakalauro laipsnį.
1961 – 1964 dėstė dailę Čikagos mokyklose, studijavo grafiką ir tapybą.
1962 pradėjo dalyvauti grupinėse parodose.
1964 apsigyveno Niujorke, kur tęsė dailės studijas Pratto institute.
1967 baigė Pratto institutą magistro laipsniu.
1963 ir 1966 apdovanota pirmosiomis premijomis Kultūros kongreso ir Jaunųjų dailininkų parodose.
Mirė 2017 balandžio 19 Niujorke.
Lietuviškoje išeivijos spaudoje rašė apie Amerikos dailę, A. Galdiko, V. Žiliaus, K. Zapkaus kūrybą. Yra surengusi personalines parodas JAV: Čikagoje, Niujorke, Hatforde, Klivlende, Toronte bei Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Šilalėje, Rietave, Laukuvoje. Dalyvavo grupinėse parodose JAV galerijose: Čikagoje, Niujorke, Italijoje (Asyžiuje), Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Laukuvoje).
Dailininkės kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose, Vatikano apaštališkoje nunciatūroje Vilniuje. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta pastovi tapybos ekspozicija.
Kūrybą įtakojo lietuvių išeivijos avangardistai, ekspresionizmas, Niujorko mokyklos abstraktusis ekspresionizmas. Meistriškai įvaldyta figūrinė tapyba, portreto, natiurmorto, peizažo žanras. Autorei būdingas įgimtas spalvos pojūtis. Tapyba pasižymi veržliu potėpiu, originalia paveikslo faktūra, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija. Paveiksluose įtaigiai abstraktaus ekspresionizmo stilistika vaizduojami asmeniniai išgyvenimai: patirta tėvo mirtis vaikystėje, tėviškės praradimas, šeimos drama karo sūkuriuose, artimų draugų netektys; sudėtingas, vidinių būsenų pasaulis: meilė, nuodėmė, atgaila; gamtos stichijos galių pojūtis. Kūriniuose atsiskleidžia ir dailininkės dialogas su Dievu maištaujant ar ieškant nusiraminimo. Darbai atviri ir drąsūs, aukšto meninio lygio.
Vida Krištolaitytė: „Dažams prakalbinus mane, patiestoje drobėje ant žemės, be jokio molberto, nuogais pirštais skubėdavau tapyti. Tiršti dažai lyg medus varvėjo pro pirštus. Jie žavėjo mane, užkerėjo, leidau jiems sustingti drobėje. Sustingusiuose dažuose matyti maži pasauliai.
Esu dėkinga, kad spalva pati pasirinkdavo mane ir iš po teptuko, peiliuko, pirštų įkarščio gimdavo paveikslas.”
