Birželio 16 d. 19 val. Vilniuje, Židinio galerijoje (Dominikonų g. 15) pristatoma Vilmos Marės aprangos kolekcija vasarai „Saugos ženklai“ bei tekstilės instaliacija „Sutarties menė“.
Istorija kartojasi, grįžta atnešdama mums naujus iššūkius, išbandymus. Viskas juda ratu kaip Rėdos ratas, žymintis kalendorines lietuvių šventes, tačiau šį kartą jis kviečia į kitokią puotą – dizainerės Vilmos Marės personalinę parodą Vilniaus Židinio galerijoje. Menininkė eksponuos vasaros aprangos kolekciją „Saugos ženklai“ bei tekstilės instaliaciją „Sutarties menė“.
Sutapimas, dėsningumas ar atsitiktinumas … Pasaulyje žinomos aprangos dizainerės kūryba alsuoja pagarba baltų kultūrai, tautiškumu, patriotiškumu. Židinio galeriją (2003 m.) įkūrė tekstilininkas, tautodailės rinkėjas Antanas Tamošaitis, pašventęs gyvenimą tautinio savitumo puoselėjimui, lietuvių tautos identiteto stiprinimui. Čia derėtų prisiminti, kad galerijoje saugomi A. Tamošaičio bei jos žmonos Anastazijos Tamošaitienės kūriniai, kupini tautinių motyvų, perteikiantys lietuvių liaudies meno grožį.
Aprangos dizainerės Vilmos Marės darbuose taip pat ryškus siekis įtvirtinti lietuvių tautos identitetą per meno kūrinį. Tik autorė siūlo, nukeliaut į dar senesnius laikus – baltiškąją epochą. Pastarosios kultūros apmąstymai tapo esminiu menininkės kūrybos šaltiniu, suteikiančiu plačias galimybes, ieškoti subtilių formų, gilaus turinio, šiuolaikinėje aprangoje.
Noras išsaugoti lietuvišką identitetą ypač stipriai reiškėsi tarpukario menininkų kūryboje. Profesionaliojoje to meto dailėje išplito tautiniai motyvai. Jie tapo savotišku ginklu, kovoti su modernybe, kėlusią grėsmę Lietuvos valstybės identitetui.
Panašios idėjos persmelkusios ir Vilmos Marės kūrybą. Su kuo kovoja menininkė? Kapitalizmu, niveliaciją, savo šaknų praradimu, susvetimėjimu. Tekstilės instaliacijos “Sutarties menė” pavadinimas byloja apie kovos pabaigą, taikią menininkės poziciją. Senoji baltų kultūra ne priešinama šiuolaikiniam gyvenimui būdui, tačiau ji tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis, skatina prisiminti pamatinias šeimos vertybes, meilę gimtajam kraštui, gamtai.
Instaliacijoje “Sutarties menė” autorė eksponuoja nuo lubų iki žemės besidriekiančius veltinio paveikslus. Juos dizainerė vadina tiesiog “siūtiniu menu”. Audinio paviršių Vilma Marė dekoravo siūlėmis, savotiškomis gijomis, sudarančiomis faktūriškus monumentalių medžių siluetus. Pasirinktas vaizdinys tampa užuovėja, nuo agresyvios aplinkos, apgaubia apsaugo žiūrovą. Kartu tai ir vienybės, stiprybės pasaulio, tautos, šeimos medžio simbolis.
Veltinio paveiksluose gvildenama užuovėjos tema pratęsiama aprangos kolekcijoje „Saugos ženklai“. Autorė ypatinga dėmesį skiria apsauginiai drabužio funkcijai atskleisti. Vilmos Marės sukurta apranga saugo ne tik nuo fizinių veiksnių, kintančių oro sąlygų, bet ir nuo kultūrinių, industrinių pokyčių, kuriuos pakelt šiuolaikiniam žmogui labai sunku.
“Taigi, kas galėtų būti ta „nematoma apsauga“ ar tas grožis, kurtas vardan apsaugos, kurį įžvelgia etnologijos daktaras Vytautas Tumėnas?
Mano užsakovai sakosi esą patenkinti ir palaikomi drabužių, kuriuos jiems pasiuvu individualiai, dirbdama tyloje, mintimis tik apie klientę ar klientą, susikaupusi…” , – teigia Vilma Marė.
Parodoje eksponuojamą instaliaciją “Sutarties menė” bei aprangos kolekciją “Saugos ženklai” vienija ne tik tematika, bet ir pasirinkta virtos vilnos audinių puošybos technika . Drabužių paviršių menininkė dekoruoja nuostabioms siūlėmis ( tokių pačių siūlių pagalba sukurti medžių siluetai ant veltinio), sudarančiomis faktūriškus ornamentus. Pastaroji tekstilės gaminių apdaila tapo lengviausiai atpažįstamu, unikaliu dizainerės kūrybos bruožu.
Parodoje taip pat galime pamatyti tunikos kirpimo linines sukneles, primenančias arheologinį kostiumą, puoštas iki šiol nebūdinga menininkės kūrybai drabužoų dekoravimo technika. Pati dizainerė aiškina, kad lino audiniai yra sluoksniuojami, dygsniuojami ir prakerpami taip, kad pasimatytų protėvių raštas, tas saugos ženklas, it pro kultūrinius / istorinius sluoksnius.
Menininkė kurdama instaliaciją bei parodinę drabužių kolekciją sugebėjo išlaikyti tiek formos, tiek turinio vientisumą. Nuostabus audinių dekoravimas, subtilūs drabužių siluetai byloja apie kintančią, atsinaujinančią, šiuolaikišką menininkės kūrybą.