Konferencijos metu veikė paroda
„Anastazijos ir Antano Tamošaičių kolekcijos rankšluosčiai
XIX a.-XX a. I pusė“
XIX a. daugumą buityje naudotų audinių moterys išsiausdavo pačios paprastomis kaimiškomis staklėmis. Rankšluosčiai pagal paskirtį buvo skirstomi į kelias grupes. Geresniems rankšluosčiams lininius siūlus suverpdavo plonai arba vidutinio plonumo, kasdieniams – lininius, pašukinius arba pakulinius suverpdavo vidutinio plonumo ar storai. Kasdieninius rankšluosčius audė keturnyčius eglute. Puošnūs rankšluosčiai audžiami keturnyčiais dimais (dviejų arba keturių dalių), atuonianyte servetine technika, galuose įaudžiant raudonų žičkų juosteles arba išrenkant sudėtingą raštą. Kai kuriuose rankšluosčiuose viename gale (dažniausiai kryžiuku) išsiuvinėtos raidės. Gražiausius rankšluosčius kabindavo rankšluostinėje interjerui papuošti ir laikydavo tik dėl gražumo. Anastazijos ir Antano Tamošaičių kolek
cijoje yra 12 senųjų rankšluosčių.
Rankšluosčių galus siaura siūle į blogąją pusę atsiūlėjus, prisiūdavo pinikus sumazgytus ar sumastytus rombų, vingelių raštais. Baigus austi audeklą audėja užausdavo kelis centimetrus audinio (neatsižvelgdama ar tai vienspalvis ar dryžuotas metimas) ir iš likusių metmenų siūlų sumazgydavo reikiamo pločio pinikus. Jų galerijos rinkinyje yra 24 vnt. Sumastytų (supintų) pinikų rankšluosčiams yra 4 vnt.
Vėlesniais laikais rankšluosčius puošdavo vąšeliu nertais nėriniais iš lininių ar medvilninių siūlų.
Anastazija ir Antanas Tamošaičiai rankšluosčių rinkinį papildė ir gyvendami Kanadoje (5 vnt.).
Šiandien moterys, besimokydamos galerijoje, audžia tradicinius puošnius rankšluosčius ne tik sau, bet ir dovanoti įvairiomis progomis dukrai, anūkei, sūnui.
Ramutė Raciūtė
Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija „Židinys“