Margučiai buvo dažomi suteikiant jam simbolinę, maginę prasmę. Dažniausiai naudojama juoda ir raudona spalva. Juoda simbolizavo žemę motiną, deivę Žemyną. Buvo tikima, kad visa kas gyva, yra kilę iš žemės. Raudona spalva simbolizavo vaisingumą, gimimą, gyvenimą, ji reiškė gyvenimo, šviesos, šilumos, atgimimo, sėkmingos visokios pražios supratimą. Ji simbolizavo ir deivę Ladą (dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja, harmonijos, meilės ir grožio deivė). Mėlyna – dangaus ir palaimos spalva.
Vašku margintų kiaušinių raštai dėliojasi iš taškelių ir brūkšnelių, jie simbolizavo pavasarį, turėjo skatinti augalų augimą, klestėjimą, gerą derlių, gyvulių gausą, žmogaus sveikatą. Raštai įvairūs: saulutės, žvaigždutės, kosminiai medžiai su saule viršūnėje, žalčiukai, vingeliai…
Labai dažnai kiaušiniai išmarginami dangaus kūnų raštais. Saulei buvo priskiriama ypatinga jėga pažadinti iš žiemos miego žemę. Javų augimo galia priskiriama mėnuliui. Augalai, žiedai buvo derinami su saulės ir mėnulio motyvais.
2025 m. balandžio 18 – 19 d. galerijoje vašku marginome kiaušinius. Ornamentų ieškojome dailininko Antano Tamošaičio knygoje LITHUANIAN EASTER EGGS (1928 m.), arba dalyviai patys kūrė savo raštą, palinkėjimą.
Spalvos išgaunamos dažant natūraliais dažais: svogūnų lukštais, raudongūžiu kopūstu.
