Antano Tamošaičio premija

 

Skatinant tautinio savitumo plėtotę studentų kūryboje, nuo 1996 m. Vilniaus dailės akademijoje teikiamos Antano Tamošaičio įsteigtos premijos už liaudies tradicijų interpretaciją modernioje kūryboje.

2022 m. Antano Tamošaičio premiją apdovanotos:

I laipsnio premija – Tekstilės meno ir dizaino katedros alumnė Marija Žiemytė už lietuvių tradicijų puoselėjimą bakalauro studijų baigiamajame darbe „Sutvėrimas“

II laipsnio premija – Tekstilės meno ir dizaino katedros III kurso studentė Aurėja Kriščiūnaitė už šiuolaikiškumą interpretuojant lietuvių liaudies meną bakalauro studijų II kurso darbe „Prieverpstė“

Marija Žiemytė „Sutvėrimas“

Kiekvienos tautos prigimtinėje kultūroje – tradicijose, papročiuose, tautosakoje yra užkoduota informacija apie dieviškąją pasaulio sandarą. Subtili šiuolaikinio meno kalba gali padėti išsaugoti tradicijas jas interpretuodama savaip.

Gamta man yra aukščiausia Dievo kūrybos išraiška. Pasaulis gimsta iš chaoso. Tai, kas neturi formos, pavidalo, įgyja tam tikrą struktūrą ir virsta kosmosu arba pasauliu, tampa materialu, apčiuopiama ir tvirta. Nuolatinis pasaulio savikūros procesas leidžia jį suvokti kaip tvarų ir nesibaigiantį.

Mano kūrinio „Sutvėrimas“ atraminė idėja – bičių korio įvaizdis, simbolizuojantis Dievo sutvertą Kosmosą. Bitė lietuvių tradicinėje kultūroje laikoma šventu vabalėliu. Tautosakoje tai itin dažnas simbolis. Bitės gyvenimas lyginamas su žmogaus gyvenimu. Šią paralelę tarp žmogaus ir gamtos norėjau perteikti savo kūrinyje. Lipdydamos korį bitės tarytum audžia savąjį audinį. Kosminio audinio įvaizdį randame daugelyje pasaulio tautų mitų. Kurdama ypatingą dėmesį skyriau procesui, jį išgyvenau kaip naujo pasaulio atsiradimą, kuriam nulemta begalybė pasikartojimų. Kaip ir bičių koryje, taip ir mano sukurtame „kosminiame audinyje“ kiekvienas korys simbolizuoja skirtingas, bet tarpusavyje susijusias kosmoso dalis. Taip siekiau atskleisti pasaulio sudėtingumą ir subtilią sąveiką tarp jo skirtingų elementų.

Manau, kad šiandien yra ypatingai aktualu kalbėti apie prigimtinę pasaulio darną ir sugrįžimą į ją. Tikiu, kad viena iš pagrindinių meno funkcijų yra pakylėti žmogų virš kasdienybės, vadinasi perkeisti jo būtį ir galbūt padėti sugrįžti į pasaulio sukūrimo pradžioje buvusį taikos momentą.

Aurėja Kriščiūnaitė  „Prieverpstė“

Darbas „Prieverpstė“ perkelia etnologijos paveldą į šiuolaikinį pasaulį, o gal ir atvirkščiai- leidžia šiuolaikiniam pasauliui pažvelgti į praeities simbolius.

Prieverstę įprasminu kaip galimą jaukių namų dekoro elementą. Jaukumą kuria taftingo technika- minktša vilna, kuri nuaudus kilimą nėra iki galo apdailinta, palieka natūros įvaizdį. Darbe ir projektų variantuose naudoju realias prieverpsčių formas ir elementus, tačiau nebijau intuityviai jų interpretuoti. Pavyzdžiui, pasirinktų šiuolaikinių spalvų tendencijų atspalviai patraukia akį, o pastebinčius kiek daugiau, pradžiugina lietuviški istoriniai ornamentai, formos.

Šiuos du pasaulius jungia žmogus, todėl įmontuoti veidrodžiai kviečia kiekvieną žvelgiantį tapti liudininku bei dar kart prisiminus savo šaknis, jų nepamiršti.

Darbai eksponuojami Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“, Dominikonų g. 15/1 nuo 2022 rugpjūčio mėn. 31 d. iki rugsėjo mėn. 30 d.